Sostanza

 

Florencijos senamiesčio pakraštyje randasi via del Porcellana gatvė. Eilinė, siaura, kaip daugelis kitų senamiesčio gatvių, sakyčiau nebūtų verta dėmesio, nebent norėtumėte pažinti legendinę miesto kavinę “Sostanza„ ir paskanauti tipiškais florentietiškais patiekalais vienoje iš seniausių miesto kavinių. Intensyvūs kvapai pasitinka tik atvėrus mažas senosios kavinės duris ir maloniai kviečia prisėsti. Įsitaisome mažytėje autentiškoje kavinėje, kurioje įranga mena XIX amžių. Tamsūs baldai, baltutėlaitės staltiesės, mažai šviesos, senoviniai indai leidžia pasinerti į nepažintos senosios Florencijos atmosferą. Čia ir meniu rašytas ranka kaip anais laikais. Baltos sienos, dėka gausios įspūdingos fotografijų kolekcijos, pasakoja apie žymius to meto žmones, kurie čia lankėsi. Jų iš tiesų labai daug ir labai žymių. Tai ir garsūs amerikiečiai aktoriai, ir buvęs Amerikos prezidentas ir daugybė garsių florentiečių, kurie paskutinius du šimtmečius intensyviai varstė kavinės duris.

Sakoma, kad čia patiekalai ir iš virtuvės sklindantys intensyvūs aromatai tokie patys kaip anais laikais, kai dar niekas nepažinojo dietų, kai dar buvo įprasta valgyti daug, be saiko iki soties prisikemšant pilvus.

Vietiniai pasakoja, kad jau suvienytos Italijos laikais, kai Florencija tapo Italijos sostine, ši kavinė buvo žymi ir populiari. Pirmasis suvienytos Italijos karalius Vittorio Emanuelle II, gero maisto ir gražių moterų mylėtojas, vieną dieną nutarė išbandyti garsiosios kavinės virtuvę. Kadangi tai buvo Karalius, negalėjo sau leisti tiesiog šiaip užsukti į kavinę pietų. Per savo patikėtinį kreipėsi į poną Sostanza, kavinės savininką, su prašymu paruošti gausius pietus Karaliui ir jo svečiams sekančiam sekmadieniui. Ponas Sostanza buvo žinomas kaip išdidus, gana arogantiškas ir Karaliaus patikėtiniui atsakė, kad labai apgailestauja, bet jis sekmadienį ilsisi ir …. kad nevirs net ir pačiam Karaliui. Štai taip!

Smalsu, kaip gi ilsėdavosi legendinės kavinės savininkas ir žymus Florencijos virėjas? Pasakojama, kad jis kiekvieną sekmadienį, išdidus ir pasipuošęs savo ilgais ūsais ir kaspinu po smakru, vaikštinėdavo Arno upės pakrantėmis.

Tokie buvo ir yra florentiečiai, išdidūs, besididžiuojantys savimi, savo kilme, savo gimtuoju miestu, net ir pačiam Karaliui sugebantys pasakyti „Ne“. Pagarba tradicijoms ir istorijai florentiečiams labai svarbi. Ir šiandien, ne be reikalo, legendinė kavinė sekmadieniais uždaryta.